Pusiausvyra ir lengvumas
Tinkamai subalansuotai laikysenai reikia minimalių raumenų pastangų, kad išliktumėte padėtyje arba atliktumėte veiksmą. Teisingas galvos, liemens, rankų ir kojų išlyginimas suteikia mums pusiausvyrą ir leidžia lengvai judėti. Grojant smuiku gera laikysena apsaugo nuo nuovargio ir traumų, tuo pačiu padidina mūsų tonusą ir tikslumą.
Kojos ir pėdos
Tinkamą stovėjimo smuikui padėtį reikia mokyti nuo pat pradžių. Sunkiau bus spręsti šią problemą, kai studentas peržengs pradinius etapus, nes jis / ji bus užimtas sudėtingais būdais ir repertuaru. Neatliekant atsipalaidavimo padėtyje, kojų ir pėdų įtampa gali plisti į viršutinę kūno dalį, sutrikdydama judėjimo lengvumą.
Norėdami pasiekti pusiausvyrą kojose, įsivaizduokite, kad visi trys taškai: kulnas, išorinis rutulys ir vidinis pėdų rutulys vienodai palaiko kūno svorį. Pabandykite truputį atšokti ant kojų, kad pamatytumėte, kaip pasiskirsto svoris. Grojant smuiku, kojos turėtų būti maždaug per petį.
Kitas kelias ir kulkšnys neturėtų būti užrakinti. Jie turėtų likti lankstūs ir atitikti šlaunis. Visos kojos sudaro labai vikrų, tačiau stabilų liemens palaikymą.
Liemens: juosmens, krūtinės ir pečių
Dubens remiasi tiesiai ant kojų viršaus, jo negalima stumti jokia kryptimi. Dubens yra prijungtos prie mūsų stuburo pagrindo ir pakankamai dažnai tai yra pagrindinis daugelio mūsų laikysenos problemų šaltinis. Jei klubas pasviręs į priekį, apatinė stuburo dalis turi patirti daugiau įtampos. Kai tai atsitiks, iš asmens kūno pusės galime pastebėti, kad pečiai yra už apatinės kūno dalies išlyginimo. Tokia padėtis dažnai pastebima liesiems žmonėms, dažniausiai ir užrakintais keliais.
Viršutinė liemens dalis turi atitikti dubens plotą. Jei kūno priekinė dalis sugrius, tai kūną suliesins. Priekinio liemens atvėrimas ir atrama pagrindiniuose nugaros raumenyse suteikia mums gerai subalansuotą viršutinės kūno dalies laikyseną.
Pečių juostos, kurias sudaro apykaklės ir mentės, remiasi į subalansuoto liemens viršutinę dalį, o rankos kabinamos žemyn iš abiejų pusių. Svarbu, kad pečių diržai būtų platūs ir atsipalaidavę. Bet kokie dideli smuiko atlikimo judesiai, pavyzdžiui, ilgi smūgiai nuo lanko, turėtų apimti peties diržus. Juos izoliuojant, atsiras standumas ir silpnas tonas.
Kai rankos yra pakeliamos, pabandykite pajusti atramą, kurią teikia nugaros raumenys (rombai, jungiantys pečių ašmenis su stuburu). Tai turėtų įvykti lengvai, kai kūnas yra gerai išlygintas. Stiprinti rombinius raumenis pratimais gali būti naudinga smuikams.
Kaklas ir galva
Laikydami smuiką neturėtume kelti pečių ir nenuleisti galvos už to, kas patogu. Tinkamo smakro poilsio suradimas vaidina svarbų vaidmenį, nes tinkamo aukščio smakro atrama gali išvengti nereikalingos įtampos pečiuose ir kakle.
Pečiai turėtų likti kiek įmanoma atsipalaidavę, o galva visą savo svorį ant smakro remtis švelniu linktelėjimu. Prieš tai smuikas pirmiausia turi rasti gerą atramą ant peties, kad jis neslystų į priekį link krūtinės. Kaklas yra stuburo pratęsimas, todėl jis neturėtų būti priverstas paimti nereikalingą įtampą. Nepamirškite, kad kaklas visą laiką būtų prailgintas, o galva būtų lengvai subalansuota ant kaklo.
Svarbu galvą laikyti kuo vertikaliau. Kai sukame galvą į kairę, pabandykite pradėti judėjimą nuo kaklo galo. Tai neleidžia mums pasikišti galvos į priekį ar per daug pakreipti galvos. Tai dažniausiai pastebima mažiems vaikams, todėl turime jiems priminti, kad „smuiką turėkime link kūno“, o ne atvirkščiai.
Žandikaulis visą laiką turi būti atsipalaidavęs. Nors nenorime, kad grojant smuiku būtų atidaryta burna, turime nepamiršti, kad dantys turėtų atsiriboti. Idealiu atveju mes turime mokėti kalbėti, kai laikome smuiką. Kairė ranka taip pat iš dalies atsakinga už smuiko palaikymą.
Mimi Zweigo styginių pedagogika
Gerą laikyseną galima sėkmingai įgyti tik tada, kai visas kūno mechanizmas yra puikiai kontroliuojamas.
- Džozefas Pilatesas
