Johanas Hauckas yra viena sintetinių bangų grupės, vadinamos 2DCat, dalis. Jo muzikai įtaką daro ne tik klasikiniai Naujosios bangos menininkai, tokie kaip „Joy Division“, „The Smiths“ ir „New Order“, bet ir 8 bitų menas bei kitos grafinės laikmenos. Kalbėjau su juo apie tai, kaip jis pradėjo kurti muziką, apie „2DCat“ požiūrį į naujos muzikos kūrimą ir apie jų naujausią 1983 m. „ EP vasarą“.
Karlas Magi: Kaip jūs pirmą kartą įsitraukėte į muzikos kūrimą?
Johanas Hauckas: 1999 m. Gyvenau Tokijuje. Ten susitikau su kai kuriais emigrantais iš Australijos ir kai kuriais Japonijos piliečiais ir mes pradėjome groti pogrindinėje EBM industrinėje muzikoje. Tuo metu buvo keista, nes tuo metu muzika nebuvo populiari Japonijoje. Mes norėjome tai padaryti ir pajutome, kad Tokijuje reikia scenos. Ten sukūrėme klubą ir tai darėme gerus dešimt metų. Aš išėjau iš to, kad prieš porą metų pradėjau daryti sintetinės bangos muziką.
KM: Kokie sintetinės bangos muzikos elementai jus traukia kurdami?
JH: Tai įdomus klausimas, nes atrodo, kad visi jį laiko kažkuo kitokiu. Sakyčiau, kad mano muzika yra labiau synthpop, bet kas žino? Man tai yra tas nostalgiškas 80-ųjų jausmas ir grįžimas į tą muzikos žanrą bei tą laikotarpį. Kiti žmonės tikriausiai apibūdintų tai kaip kažkokį kitokį.
KM: Kas yra tie žmonės, kurie padarė didžiausią įtaką jums, kaip muzikos kūrėjui?
JH: Muzikos prasme, sakyčiau, kad žmonės, kurių esu linkęs klausytis, yra „Depeche Mode“, „The Smiths and Morrissey“, „Joy Division“, „New Order“ ir „Pet Shop Boys“. Tai būtų juostos, kurių klausyčiausi, jei tik einu bėgti ar į metro einu į darbą.
Sakyčiau, kad savo muzikoje man daugiau įtakos daro menas, nei kiti muzikantai. Kaip jūs galite pasakyti, „Pet Shop Boys“ man bus arčiausiai to, ką darau muzikaliai, tačiau sakyčiau, kad menininkai, kurie dažnai rengia „Something Awful“ C-SPAM forumus, būtų didžiausias įkvėpimas man. Aš pažįstu Alą! ar 8 bitų meno kūrinių srityje yra tikrai gerų meno kūrinių. „Twoday“ sukuria labai daug geros grafikos grafikos, todėl aš būčiau būtent tas, kurio žmonės įkvepia daugiausia, o ne pati muzika.
KM: Kaip jūs apskritai vertinate naujos muzikos kūrimą?
JH: Tai tikrai priklauso ir visada vystosi. Gavome naują gitaristą, todėl tai įnešė į muziką naują dinamiką. Paprastai Chloe ar kas nors kitas man duos vokalą, ir aš tai panaudosiu kaip įkvėpimą kurti dainą. Pastaruoju metu taip pat nuėjo kitas kelias, kai mūsų gitaristas pasakė: „Tiesiog leiskite man žinoti, ką galvojate, ir mes eisime iš ten“. Manau, kaip ir dauguma žmonių, kad turiu apie 90 dainų, kurios niekada neišvys dienos šviesos. Iš tų dainų surasiu vieną, kur, manau, kažkas ten yra, ir kuriu iš ten.
KM: Papasakok daugiau apie savo 1983 m. Vasarą ir kaip ji susiklostė?
JH: Neseniai gavau nuosekliųjų grandinių „Pro One“ sintezę. Man labai smagu su juo, tai labai gera bosui. Tas sintezatorius tikrai išvedė tą albumą. Tai buvo proga iš tikrųjų sukurti albumą pagal tą garsą. Jaučiausi kaip geras „Pro One“ atitikmuo - Rolando MKS 50 sintezė. Tai nuostabus varpų sintezatorius ir keletas tikrai skambančių laidų. Man tai buvo sena atminties juosta su visais senaisiais sintezatoriais ir rasti būdas juos sujungti.
KM: Ką ateityje reiškia 2DCAT?
JH: Mes turime keletą įdomių pasirinkimų papildymų. Mūsų naujasis vadovaujantis gitaristas tikrai džiaugiasi, kad gali dalyvauti projekte. Jo fonas yra Švedijos death metalas, todėl patirtis tuo pačiu bus linksma ir nuostabi. Turime naują EP, prie kurio šiuo metu dirbame, ir jis labai gražiai derės. Mes planuojame per keletą ateinančių mėnesių organizuoti daugybę tiesioginių pasirodymų rytinėje pakrantėje ir tikiuosi, kad naujasis EP pasirodys maždaug per tris mėnesius. Tikriausiai po to išleisime naują viso ilgio leidimą.
Šis naujasis EP yra vienas geriausių darbų, kuriuos, manau, nuveikėme, todėl man įdomu sužinoti, kokie bus atsiliepimai. Taip pat šiuo metu darome dovanų dovanas, todėl atiduodame penkias kasetes ir du oficialius marškinėlius. Jį galite rasti apsilankę 2DCAT.com/giveaway.
KM: Kaip, jūsų manymu, pastaruoju metu sekasi sintetinės bangos scenai?
JH: Tai perpildyta scena ir ji man labai primena senąją EBM / industrinės muzikos sceną. Niekas nežinojo, kas yra EBM, kas yra pramoninis ir kas yra agrotechnika. Dabartinė synthwave scena turi panašumų su tuo, kad vyksta daug diskusijų apie synthwave vs synthpop vs retrowave vs dreamwave. Pažvelgčiau į tai, kas įvyko toje scenoje nuo 90-ųjų pabaigos iki šių dienų, kad pamačiau, kas yra sintetinės bangos scenoje. Labai džiaugiuosi, kad ji populiarėja.
Aš žinau, kad kai kurie žmonės nori, kad tai būtų jų pačių maža paslaptis, tačiau matydamas, koks populiarus jis tampa, mane tikrai nudžiugina, nes tai primena tikrai gerą laiką mano gyvenime. Daugybė sintezatorių, kuriuos aš naudoju, yra iš to laikotarpio ir užaugau naudojant. Man net net nesant pertraukos, aš vis dar naudodavau tas sintezes tik todėl, kad jos mane džiugino, ir, suprantama, kad ten buvo vis daugiau sintetinių bangų. Aš niekada negalvojau, kad turėsiu daug auditorijos, todėl esu patenkinta augimu. Labai džiaugiuosi, kad daug puikių menininkų, kuriems ten sekasi, pradeda gerai.
KM: Kaip kūrybingai pasikraunate savęs?
JH: Galų gale aš taip ilgai klausau muzikos, kurią sukūriau, kad nenoriu nieko bendro. Tuo metu aš dalyvausiu „C-SPAM“ forumuose ieškodamas naujų įkvėpimų. Stengiuosi keliaudamas nuvykti iš nuolatinės srovės zonos, nes ten paprastai būna neįtikėtinai šalta arba tikrai drėgna. Man patinka keliauti į Majamį ir Karibų jūras, gerti tiki gėrimus ir atrodo, kad visų šių dalykų derinys mane įkrauna ir noriu vėl parašyti 80-ųjų muziką.
